Olimpinę svajonę realizavusį Skaisgirį skaudina Lietuvos krepšinio realybė: „Mūsų sistema neveikia“ (2024)

Tarp gausybės sveikinimo žinučių, kurias gavo iš karto po bronzinio 3x3 rinktinės finišo, Rolandas Skaisgirys rado ir Arvydo Sabonio sveikinimą.

„Ačiū, kad davei šansą“, – padėka į sveikinimą atsakė Skaisgirys.

Prieš aštuonerius metus tuometinis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Sabonis papasakojo Skaisgiriui apie planus įtraukti 3x3 krepšinį į olimpinių sporto šakų šeimą. Ši idėja iš karto suintrigavo buvusį krepšininką, o po karjeros krepšinyje – sėkmingą pramogų pasaulio verslininką.

„Pasakiau, kad jeigu duoda, imsiuosi tai padaryti, – kalbėdamas su BasketNews Paryžiaus Santarvės aikštėje, kurioje ką tik jo vyrai iškovojo bronzos medalius, prisiminė Skaisgirys. –Aš daug pridaręs dalykų, nebūtinai su sportu. Ar tai M.A.M.A. apdovanojimai, ar Sidabrinės gervės. Kaip rodo pavyzdžiai, reikia 5-10 metų, kad tai taptų mada, atsirastų pasiekimai. Vadinasi, kiek turi įdėti energijos, prikalbinti žmones, kiek reikia pinigų.“

Sabonio žodžiai virto realybe gana greitai po to pokalbio su Skaisgiriu. 2017 metų birželio 9 dieną oficialiai paskelbta apie naują olimpinę sporto šaką – 3x3 krepšinį. Skaisgirys jau dirbo, kad lietuviai debiutuotų 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Pasaulinė COVID pandemija nukėlė olimpiadą metams, o 3x3 krepšininkų viltys apie olimpinį debiutą Tokijuje žlugo neįveikus atrankos barjero. Bet kas nenužudo, tas padaro stipresniais.

Skaisgirio įkurta 3x3 asociacija, kurioje nuo pat pradžių buvo Justas Garliauskas, Ignas Grinevičius ir Paulius Streikus, organizavo turnyrus Lietuvoje, būrė komandas, vežė jas į varžybas užsienyje. Didžioji tokių darbų dalis buvo finansuojama iš savų pinigų.

Skaisgirys sako vien per kelis pastaruosius metus į 3x3 krepšinio vystymą investavęs apie milijoną eurų asmeninių lėšų.

„Reikia suvokti, kad mes aptarnaujame 11 rinktinių – iki 21 metų, iki 23 metų, moteris ir t.t., – pasakojo Skaisgirys. – Tiesą sakant, aš labiau norėjau, kad panos patektų į olimpiadą, o ne vyrai. Aišku, smagu dėl vyrų, bet Lietuvai vienintelis šansas atgaivinti moterų krepšinį yra per 3x3.

3x3 ne tiek daug kainuoja, mūsų panoms tai patinka, ir jos yra tokio lygio, kaip dabar finalinės olimpiados komandos, Ispanija ir Vokietija. Bet neužteko laiko, treniruočių. Vyrams sudarėme sąlygas treniruotis tris mėnesius, o moterys žaidė klubuose. Bet realiai moteris galima taip pakelti.“

Lietuvos moterų 3x3 rinktinė buvo suburta pagrindinės rinktinės pagrindu – joje žaidė Kamilė Nacickaitė, Giedrė Labuckienė, Gabrielė Šulskė ir Monika Grigalauskytė.

Gegužę jos olimpinėje atrankoje Debrecene pralaimėjo dvejas rungtynes iš trejų ir baigė pasirodymą po pirmojo etapo.

Kovojant, kad pakeistų supratimą apie 3x3 krepšinį vyrų pasaulyje, Skaisgirys pastaruoju metu suko galvą, kaip tvirčiau įžengti į moterų klubinį krepšinį. BasketNews žiniomis, jis siekia prisidėti prie Vilniaus „Kibirkšties“ valdymo ir padėti šiai komandai augti, o žaidėjoms – sudaryti sąlygas vystyti karjerą 3x3 krepšinyje.

Kaip ir bet kuris vizionierius, Skaisgirys anksčiau įvertina pasiekimą ir pirmiau pradeda žiūrėti pirmyn.

Medalis – smagu, tačiau galvą jam skauda dėl akivaizdžių problemų.

„Turiu mintį, ar jau išeiti, ar toliau grimzti į dugną, – prisipažino 3x3 judėjimo Lietuvoje galva. – Dabar yra žmonių, kurie moka daryti, nebūtinai manęs reikia. Mano esmė yra ne olimpinis medalis. Mano esmė, kad mes galime būti su serbais kartu arba net aukščiau diktuojant madas šitame sporte. O jeigu tą madą diktuoji, atsiranda darbo treneriams – visa Azija. Žaidėjams nereikės važinėti po visokius Joniškius ir Šilutes. Reikia suvokti, kad po 4 metų Los Andželo olimpinėse žaidynėse amerikiečiai dės visai kitas pastangas, kad laimėtų. Visi pasitemps.“

„Kitas dalykas, yra kalbos, kad turi būti 3x3 Eurolyga. Manau, ir šeichas čia dėl to sėdi, – atskleidė Skaisgirys, omenyje turėdamas per 3x3 finalines kovas greta FIBA vadovo Andreas Zagklio sėdėjusį svečią. – Yra kalbos, kad į šitą būsimą lygą pinigai ateina iš Dubajaus. Jeigu mes neįšoksime su visa sistema, kitas medalis vėl bus po 20-30 metų. Šitame krepšinyje čia taip pat dominuoja perimetro žaidėjai. O mes jų nifiga neauginame. Su savo vaiku aš mačiau, kas vyksta (vaikų krepšinyje). Košmaras!“

Kaip tai keisti? Skaisgirys įsitikinęs, kad lengvo sprendimo čia nėra.

„Reikia lyderio. Reikia sveikatos tai įveikti, – kalbėjo Skaisgirys. – Realiai, viskas sudėliota pelkėje. Esu iniciatorius įvesti pokyčius vaikų krepšinyje, priimti ispaniško krepšinio taisykles. Yra keletas trenerių, kurie tam pasirašo, bet realiai čia reikia nuversti visus senus trenerius, kad jie pripažintų, kad viskas, mes neturime sistemos. Ji neveikia.“

Skaisgirį į priekį veda iššūkiai. Olimpinis kelialapis buvo vienas tikslas, medalis – kitas. Dabar, kai tai pasiekta, jis jau žiūri toliau.

Jam skauda dėl situacijos Lietuvos krepšinyje. Jam trūksta vizijos, kaip bus lipama iš esamos duobės. Ir jis neatskleidžia, ar planuoja kažką daugiau.

Bet siekti neįmanomo yra jo gyvenimo variklis.

„Viskas priveda, kad tai daryti yra įdomu. O jeigu dar pasiseka, dar labiau faina, – sakė Skaisgirys. – Dabar dėl vyrų labai smagu. Jie žiūrėjo tomis akimis ir nė vienas niekuo netikėjo. Kažkokia nesąmonė. Bet augo ir laimėjo.“

Patinka, ką darome? Padėkoti galite čia.